- priepeklis
- ×príepeklis sm. (1), prýpeklis (ž.) (1) 1. Sut pragarai: Pavyzėjęs ing príepeklį, girdėjo balsus sopulio anų šventųjų tėvų DP153. 2. pragaro prieangis: Tu ir pekloj gerai neturėsi: iš príepeklio neišeisi Skr. | prk.: Peklos prýpeklis ta bažnyčia, kad teip nesutartinai giedat (baręs kunigas giedotojus) Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.